Skausmingas šlapinimasis (dizurija)

Apibrėžimas

Skausmingas šlapinimasis (dizurija) yra toks, kuomet šlapinantis skauda, arba jaučiamas deginimas šlaplėje. Kai kada gali užeiti skausmingo šlapinimosi priepuoliai. Dizurija yra dažniausias šlapimo takų infekcijos simptomas, ypač moterims. Vyrams šlapimo takų infekcijos retesnės, todėl skausmingas šlapinimasis paprastai būna dėl uretrito arba kai kurių prostatos ligų.

Simptomai

Šlapimo takų infekcija ne visada sukelia simptomus ir būdingus požymius, bet jeigu jie yra, tai dažniausiai būna:

  • Stiprus, nuolatinis noras šlapintis
  • Deginimo pojūtis šlapinantis
  • Dažnas šlapinimasis mažais kiekiais šlapimo
  • Šlapimas drumstas
  • Šlapimas šviesiai pilkos, arba koka kolos spalvos (kraujo šlapime požymis)
  • Stipraus kvapo šlapimas
  • Moterims dubens skausmas
  • Vyrams tiesiosios žarnos skausmas

Šlapimo takų infekcijos tipai

Kiekvienas šlapimo takų infekcijos tipas gali pasireikšti labiau specifiniais požymiais ir simptomais, priklausomai nuo to, kuri šlapimo takų dalis yra infekuota.

 

Pažeista šlapimo takų dalis

Požymiai ir simptomai

Inkstai (ūminis pielonefritas)

  • Nugaros viršutinės šoninės dalies skausmas
  • Aukšta temperatūra
  • Drebulys, šaltkrėtis
  • Pykinimas, vėmimas

Šlapimo pūslė (cistitas)

  • Spaudimo jausmas dubenyje
  • Apatinės pilvo dalies diskomfortas
  • Dažnas, skausmingas šlapinimasis
  • Kraujas šlapime

Uretra (uretritas)

  • Deginimas šlapinimosi metu

 

Kada kreiptis į gydytoją

Susitikite su savo gydytoju, kuomet jaučiate simptomus ar požymius, kurie jus neramina.

Priežastys

Šlapimo sistemą sudaro inkstai, ureteriai, šlapimo pūslė ir uretra. Visi jie dalyvauja nereikalingų medžiagų šalinime iš kūno. Šlapimo takų infekcijos paprastai atsiranda, kuomet bakterijos patenka į šlapimo sistemą per uretrą ir pradeda daugintis šlapimo pūslėje. Nors šlapimo sistema pati stengiasi apsisaugoti nuo mikrobų invazijos, apsauga kartais nesuveikia. Kuomet taip nutinka, bakterijos dauginasi, kol sukelia šlapimo takų infekciją.

Dažniausiai šlapimo takų infekcijos pasireiškia moterims ir pažeidžia uretrą ir šlapimo pūslę.

  • Šlapimo pūslės infekciją (cistitą) paprastai sukelia Escherichia coli (E. coli) bakterijų rūšis, randama žarnyne. Lytiniai santykiai gali išprovokuoti cistitą, bet atvirkščiai, nebūtina būti lytiškai aktyviam, kad susirgti cistitu. Visos moterys turi didesnę riziką susirgti cistitu dėl anatomijos ypatumų, nes uretra yra netoli išangės, ir uretros išorinė dalis nedideliu atstumu nutolusi nuo vidinės dalies, kuri atsiveria į šlapimo pūslę.
  • Uretros infekcija (uretritas) gali atsirasti, kuomet žarnyno bakterijos nuo išangės patenka ant uretros. Dėl to, kad moterų uretra yra arti makšties, uretrito priežastimi taip pat gali būti lytiniu keliu perduodamos ligos (LPL), tokios kaip herpes, gonorėja, chlamidijozė.

 

Rizikos veiksniai

Kai kuriems žmonėms šlapimo takų infekcijos gali pasireikšti dažniau. Rizikos veiksniai yra:

  • Moteriška lytis. Šlapimo takų infekcijos labai būdingos moterims, daug moterų serga jomis kelis kartus. Priežastis yra anatomijos ypatybės. Moterų uretra trumpesnė, todėl kad pasiekti šlapimo pūslę, bakterijoms reikia nukeliauti trumpesnį kelią.
  • Lytinis aktyvumas. Moterys, kurios yra lytiškai aktyvios, dažniau serga šlapimo takų infekcijomis, nei tos, kurios negyvena lytinio gyvenimo.
  • Kai kurių kontracepcijos priemonių vartojimas. Geriamųjų kontraceptikų vartojimas didina riziką sirgti šlapimo takų infekcijomis, spermicidų vartojimas- ne.
  • Menopauzė. Šlapimo takų infekcijos dažnesnės, kuomet trūksta estrogenų. Tada šlapimo organai jautresni infekcijų sukėlėjams.
  • Šlapimo takų anomalijos. Vaikai, gimę su šlapimo takų anomalijomis, dėl kurių šlapimas negali normaliai ištekėti, yra labiau linkę sirgti šlapimo takų infekcijomis.
  • Šlapimo takų kliūtys. Inkstų akmenys, padidėjusi prostate yra kliūtys normaliam šlapimo nutekėjimui, ir padidina riziką susirgti šlapimo takų infekcijomis.
  • Imuninės sistemos supresija. Diabetas, kitos ligos pažeidžiančios imuninę sistemą (ląsteles, apsaugančias nuo mikroorganizmų) gali padidinti riziką susirgti šlapimo takų infekcijomis.
  • Kateterio naudojimas. Žmonėms, kurie patys negali nusišlapinti (sergantieji neurologinėmis ligomis, paralyžiumi), į šlapimo pūslę įstumiamas vamzdelis (kateteris) kad ištekėtų šlapimas, ir tai padidina riziką susirgti šlapimo takų infekcijomis.

Komplikacijos

  • Teisingai gydant, šlapimo takų infekcijos komplikacijas sukelia retai.
  • Negydant šlapimo takų infekcijas, gali išsivystyti ūmus ar lėtinis inkstų uždegimas (pielonefritas), pažeidžiantis inkstus. Šlapimo takų infekcijos pagyvenusiems žmonėms gali būti sumaišytos su kitomis ligomis. Nėščios moterys, kurioms yra šlapimo takų infekcija, turi didesnę riziką pagimdyti prieš laiką, arba mažo svorio naujagimius.
  • Moterys, sirgusios šlapimo takų infekcijomis tris ar daugiau kartų, greičiausiai ateityje taip pat jomis sirgs.

Daugumoje atvejų šlapimo takų infekcijas gydo šeimos gydytojas. Tačiau kuomet liga kartojasi arba inkstų infekcija tampa lėtine, gydymu turėtų užsiimti šlapimo takų specialistai (urologai) arba inkstų ligų specialistai (nefrologai).

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?

Prieš vizitą susirašykite, kokius vaistus ar maisto papildus vartojate, kam esate alergiškas/a. Turėdamas šią informaciją gydytojas galės parinkti geriausią gydymą.

Užsirašykite klausimus, kuriuos norėsite užduoti gydytojui. Kai kurie pagrindiniai klausimai:

  • Kokie tyrimai man bus atliekami?
  • Ar galiu padaryti ką nors, kad galėčiau išvengti šlapimo takų infekcijos?
  • Kokius simptomus ir požymius turėčiau stebėti?
  • Ką reiškia mano šlapimo tyrimo rezultatai?
  • Ar man reikės vartoti vaistus?
  • Kokie yra specialūs vaistų vartojimo nurodymai?
  • Ką man reikės daryti, jei sirgsiu šlapimo takų infekcijomis?

Be jau pasiruoštų klausimų nesidrovėkite gydytojo klausti visko, ko nesuprantate.

Diagnostika

  • Šlapimo tyrimas. Gydytojas jūsų gali paprašyti atnešti šlapimo mėginį, kuris bus tiriamas laboratoriniu būdu dėl leukocitų (pūlių), raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ar bakterijų buvimo. Kad išvengti galimo mėginio užteršimo, jūs galite būti pamokytas/a pirmiausia nusiprausti genitalijų sritį, po to surinkti vidurinę šlapimo porciją.
  • Bakterijų auginimas laboratorijoje. Šlapimo pasėlis- tyrimas, kuomet laboratorijoje jūsų šlapimo mėginys naudojamas auginti bakterijoms. Šis tyrimas padės išsiaiškinti, kokios bakterijos sukėlė šlapimo takų infekciją, ir kokie  medikamentai efektyviausi.
  • Šlapimo takų vizualizacija. Jeigu gydytojas įtaria, kad gali būti pakitimai jūsų šlapimo takuose, kurie galėjo sukelti dažnas infekcijas, jums gali būti pasiūlyta atlikti ultragarsinį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją. Kitas tyrimas vadinamas intravenine urograma, atliekamas rentgenu. Šito tyrimo metu kontrastinė medžiaga sušvirkščiama į rankos veną, patenka į šlapimo takus, ir atliekant rentgeno tyrimą, matosi šlapimo takai. Taip galima nustatyti šlapimo takų anomalijas, kurios trukdo šlapimui nutekėjimui.
  • Šlapimo takų apžiūra iš vidaus. Jei dažnai sergate šlapimo takų infekcijomis, jums gali būti pasiūlyta atlikti uretros ir šlapimo pūslės apžiūrą (cistoskopiją) su ilgu plonu vamzdeliu, turinčiu optinę sistemą.

Gydymas

Šlapimo takų infekcijos paprastai gydomos antibiotikais. Kokie vaistai ir kokiam laikotarpiui bus paskirti, priklausys nuo jūsų sveikatos būklės ir bakterijų rūšies, rastos šlapime.

Paprasta infekcija:

  • Antibiotikai
  • Uroantiseptikai
  • Spazmolitikai

Dažniausiai simptomai pranyksta per kelias gydymo dienas. Bet antibiotikus gali tekti vartoti apie savaitę laiko. Visada suvartokite visą paskirtą antibiotikų kursą, kad visiškai išnaikinti infekcijos sukėlėjus. Sveikiems žmonėms, sergantiems vien tik nekomplikuota šlapimo takų infekcija, gali būti paskirtas trumpesnis antibiotikų kursas nuo vienos iki trijų dienų.

Gydytojas gali paskirti vaistus nuo sakusmo (analgetikus), kurie susilpnina deginimo jausmą šlapinantis.

 

Pasikartojanti infekcija:

Jeigu dažnai sergate šlapimo takų infekcijomis, gydytojas gali paskirti ilgesnį antibiotikų kursą.

Moterims menopauzėje gydytojas gali rekomenduoti gydymą estrogenų preparatais į makštį, kad sumažinti infekcijos pasikartojimo riziką.

 

Sunkūs atvejai

Kai kuriais sunkiais šlapimo infekcijų atvejais reikalingas stacionarinis gydymas, intraveniniai antibiotikai.

Alternatyvios priemonės

Spanguolių sultys. Manoma, kad spanguolių sultys turi priešinfekcinį poveikį ir kad jų kasdienins vartojimas padeda išvengti šlapimo takų infekcijų. Tyrimai rodo, kad didžiausią efektą spanguolių sulčių vartojimas duoda moterims su dažnai pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis. Tyrimai su vaikais ir pagyvenusiais žmonėmis yra prieštaringi.

Nėra aišku, kokį kiekį spanguolių sulčių ir kaip dažnai reikia gerti, kad gauti norimą efektą.

Jeigu mėgstate spanguolių sultis, ir jaučiate, kad jos padeda jums išvengti šlapimo takų infekcijų, galite jas gerti su labai maža rizika. Daugumai žmonių spanguolių sultis galima gerti be jokių apribojimų, tačiau kai kuriais atvejais galite jausti skrandžio maudimą arba viduriuoti. Negerkite spanguolių sulčių, jeigu vartojate kraują skystinančius medikamentus (Warfarin, Orfarin). Šių medikamentų ir spanguolių sulčių sąveika gali sukelti kraujavimą.

Gyvenimo būdas ir namų vaistinėlė

Šlapimo takų infekcijos gali būti skausmingos, tačiau galite sau padėti:

  • Gerkite kuo daugiau vandens, kad praskiesti šlapimą ir greičiau pašalinti bakterijas.
  • Venkite gėrimų, kurie dirgina šlapimo pūslę (kavos, alkoholio, gėrimų su citrinų sultimis ir kofeinu) iki kol neišgysite. Šie gėrimai, dirgindami šlapimo pūslę, dar sustiprins norą dažnai ir skausmingai šlapintis.
  • Naudokite šildykles. Dėkite šiltą (ne karštą) šildyklę ant pilvo apačios, kad sumažinti spaudimo, diskomforto jausmą.

Prevencija

  • Gerkite daug skysčių, ypač vandens. Vanduo padeda praskiesti šlapimą ir skatina dažniau šlapintis, o tai padeda pašalinti bakterijas dar joms nesukėlus infekcijos.
  • Po tualeto šluostykitės iš priekio link nugaros. Po šlapinimosi ar tuštinimosi toks šluostymasis padeda išvengti bakterijų pernešimo nuo išangės ant uretros ir makšties.
  • Pasišlapinkite po lytinių santykių. Taip pat išgerkite stiklinę vandens kad padėti pašalinti bakterijas.
  • Venkite dirginančių intymios higienos produktų. Venkite naudoti dezodorantus ar kitus kvapnius moterų intymios higienos produktus (pudras), neatlikite makšties dušo. Tai gali sudirginti uretrą.